- atlapas
- 2 ãtlapas, -à adj. (3b)
1. Dkšt, Krok, Upt palaidas, nesusegtas, atsiskleidęs (apie drabužius): Ãtlapas drabužis nė vienam netinka Dkš. Mano švarkas ãtlapas Užg. Atlapì marškiniai Lp. | Tas diržo galas ant arklio šono ãtlapas lazga Sr.
atlapaĩ adv.: Ar atlapaĩ pasiūt kaptoną (ne su stačia apykakle)? Pg.2. nesusisagstęs, plikas: Ãtlapas lakstai, nusišaldysi Lp. Užsirišk kokią skarelę, nevaikščiok taip ãtlapu kaklu Kp. Ko tu ãtlapa krūtine vaikščioji – užsisek Š. Krūtinė tavo atlapà J.atlapaĩ adv.: Kodėl tu taip atlapaĩ eini, gali sušalti Ds.3. Rod atdaras, atviras (apie duris, langus): Kam palikai klojimo duris ãtlapas? Sv. Nepalik namų atlapų̃ Pbs. Ãtlapą klėtį palikai Pg. Na, o kamgi čia visi langai atlapì? Slm. | Išskalbti ir išdžiovinti atlapame ore rš.ãtlapa n.: Kur čia kas neišvogtų, kad visur ãtlapa Žl. ║ be debesų (apie dangų): Viršuje švietė atlapas dangus rš. ║ neužstojamas: Čiukčių jūra labiausiai atlapa iš žiemių pusės rš. | Atlapas medis (kurio atkutus žievė) Pšl.4. be paslapčių, atviras: Ji visados atlapà – ką žino, ir išplepa Ds.◊ atlapõs širdiẽs1. nuoširdus: Ji buvo šneki ir atlapõs širdiẽs rš.2. dosnus, gailestingas: Tokios jau ji atlapõs širdiẽs – ko paprašei, tą duos Srv.
Dictionary of the Lithuanian Language.